Šaltuoju metų laikotarpiu didėja sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir virusinėmis žarnyno infekcijomis. Rotavirusai – vieni pagrindinių nebakterinių viduriavimų (diarėjų) sukėlėjai. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, š. m. sausio 1–22 d. Panevėžio mieste ir rajone jau užregistruota 19 rotavirusinės infekcijos atvejų. 2014 ir 2015 metų sausio mėn. atitinkamai 23 bei 7 atvejai.
Primename, kad rotavirusinė infekcija yra virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, skystu ir dažnu viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 val. po užsikrėtimo.
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Šia infekcija užsikrečiama, kai virusai nuo rankų patenka į burną. Sergant, nors ir lengva ligos forma, labai gausiai ligos sukėlėjų išsiskiria su išmatomis. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia aiškiais klinikiniais požymiais. Taip pat rotavirusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Daugiausia virusų išsiskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–7 dienas, tačiau virusų išskyrimas gali užtrukti iki 2 savaičių. Rotavirusai kambario temperatūroje išgyvena ant daiktų paviršių nuo 90 min. iki 10 dienų ir ilgiau.
Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos tik nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis, rotavirusinės infekcijos plitimui ir sergamumui mažinti gali būti taikoma ir specifinė profilaktika – rotavirusinės infekcijos vakcina, kuri rekomenduojama visiems Lietuvos vaikams. Pirmąją dozę kūdikiui rekomenduojama sugirdyti praėjus 6 sav. nuo gimimo. Skiriant dozes daroma mažiausiai 4 sav. pertrauka tarp jų. Skiepijimas turi būti užbaigtas iki 6 mėn. amžiaus.
Rotavirusinės infekcijos plitimą veiksmingai mažina ir nespecifinės profilaktikos priemonės, viena iš jų – rankų higiena. Kuo dažniau taisyklingai plaunamos rankos, tuo labiau sumažinama daugelio žarnyno infekcinių ligų rizika. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Ligonius prižiūrintys asmenys rankas turėtų ne tik plauti, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis. Tualetą ir ligonio kambarį reikėtų valyti atskirais įrankiais bei šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. Taip pat reikėtų nepamiršti gerti daug skysčių, tinkamai maitintis.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro inf.