„Jeigu po trisdešimties laisvės metų žmogui dar reikia aiškinti, kodėl demokratija svarbi,
vadinasi, kažkur labai stipriai praleidome pagrindines pamokas“, – sako grupės „G&G
Sindikatas“ lyderis, kovinis šaulys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
Lietuviai nėra pasiruošę?
Apie tai ir kiti žinomi žmonės prašneko įvertinę vis dažniau skelbiamų įvairių tyrimų duomenis,
kurie liudija, kad tik kas ketvirtas žmogus Lietuvoje turi atsargų ekstremaliai situacijai, o septyni
iš dešimties nėra pasiruošę veikti, jei krizė užkluptų rytoj. Todėl, anot jų, didėjant geopolitinei
įtampai ir visuomenėje vis dažniau skambant klausimams apie pasirengimą galimiems iššūkiams,
Lietuvos gyventojai kviečiami neatidėlioti sprendimų, kurie stiprina valstybės atsparumą.
Lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalies miestuose vyksta nemokami atsparumo hibridinėms
grėsmėms ir pilietinio pasipriešinimo mokymai. Tačiau ekspertai pastebi, kad vien mokymai
nepadės, jei žmonės nepradės galvoti apie savo vaidmenį valstybės saugume išesmės. Jie tvirtina,
kad šiandien svarbiausia suprasti paprastą dalyką – valstybės stiprybė priklauso nuo kiekvieno
jos piliečio.
Patriotiškumas nėra dekoratyvinė sąvoka
Apie tai, kas mus vienija ir kokių žingsnių reikia dabar, kalba ir lenktynininkas Benediktas
Vanagas. Jo žodžiais, patriotiškumas nėra dekoratyvinė sąvoka, o žmogaus santykis su valstybe.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva yra stipri tiek, kiek stiprus yra jos žmonių tikėjimas savo šalimi ir
gebėjimas veikti.
B. Vanagas primena, jog „Vyčio genas“ – tai ankstesnių kartų patirtis ir gebėjimas siekti tikslo,
būti ryžtingiems ir profesionaliems: „Jis lietuviams jis būdingas, nes dabartinė Lietuva yra
pasekmė buvusių įvykių ir juos kūrusių žmonių“. Pasak jo, būtent dabar yra tas metas, kai ruoštis
reikia šiandien, o ne rytoj, nes laikas, kuriame gyvename, nebepaliks prabangos delsti.
Pilietinės visuomenė turi būti stuburu
Lietuvos hiphopo atlikėjas ir kovinis šaulys Gabrielius Liaudanskas-Svaras kalba tiesiai: jeigu po
trijų dešimtmečių laisvės vis dar turime aiškinti, kam reikalinga demokratija, tai rodo labai blogą
situaciją. Jam atrodo akivaizdu, kad demokratija nėra duotybė – tai erdvė, kurioje žmonės gali
turėti išsilavinimą, saugumą, geras medicinos paslaugas, kelionių ir karjeros galimybes. „Tai, kas
šiandien atrodo savaime suprantama, egzistuoja tik todėl, kad gyvename vakarietiškų vertybių
erdvėje“, – sako jis.
Svaras ragina nebebijoti turėti savo nuomonę, kalbėti garsiai, nekrūpčioti ir nevengti tikrų
žodžių. Jo teigimu, pats žmonių abejingumas yra didžiausia grėsmė: jei valdžia neturi stuburo, jį
parodo piliečiai, ir tai yra demokratijos variklis.
Karate čempionas ir treneris Darius Petrikauskas pabrėžia būtinybę pokyčius pradėti nuo savęs.
Jo manymu, pavyzdžiu gali būti kiekvienas, net jei nėra viešas asmuo: „Vaikai, bendradarbiai ar
bendruomenė kasdien mato mūsų elgesį, ir būtent jis daro didžiausią įtaką“. Pasak jo, nėra
nereikšmingų veiksmų, nes kiekviena pastanga – tai akstinas kitiems.
Svarbūs ir maži darbai
Oksfordo universiteto doktorantas, dėstytojas Adomas Klimantas atkreipia dėmesį į dar vieną
svarbų aspektą – žmonių vienybę paprastai pažadina iššūkiai. Tačiau šiandien Lietuvoje, jo
nuomone, daugelis žmonių dar nejaučia skausmo, nes gyvena patogiai ir geriau nei bet kada
anksčiau. Todėl visuomenė vangiai reaguoja į rizikas, kurios realiai gali paliesti kiekvieną.
A.Klimantas įsitikinęs, kad žmonėms reikia aiškiai pasakyti, jog jų gerovė yra tiesiogiai susijusi
su valstybės išlikimu – praradus valstybę, neliktų nei socialinio saugumo, nei galimybių, nei
laisvės. Jis siūlo paprastą taisyklę: jei šiandien galima skirti valandą ar savaitgalį pasirengimo
veikloms, tai yra investicija į ateitį, nes tokiu būdu didinama tikimybė išsaugoti tai, ką turime.
Komunikacijos ekspertas ir aktyvus pilietinių iniciatyvų vadovas Alkas Paltarokas primena, kad
valstybės saugumą galima stiprinti ne tik karine patirtimi. Anot jo, svarbu rasti savo vaidmenį:
savanoriauti, jungtis prie nevyriausybinių organizacijų, palaikyti kultūros ir pilietines iniciatyvas
ar susipažinti su karo komendantūromis, turėti šeimos planą ir susivokti: kuo ir kaip gali prisidėti
prie savo valstybės gynybos konkrečiais darbais. Jo manymu, žmonės dažnai neįvertina mažų,
paprastų veiksmų, nors būtent jie siunčia svarbią žinutę – tiek savai valdžiai, tiek priešui, tiek
kitam bendrapiliečiui.
Ruoštis reikia šiandien, ne rytoj
„Šiandien akivaizdu, kad gyventojų pasirengimas išlieka ganėtinai ir net pavojingai žemas, o
grėsmių spektras tik auga. Geopolitinės situacija eskaluojasi. Mes esame jau ne informacinio, o
hibridinio karo fazėje. Laukimo laikas baigėsi. Ruoštis reikia šiandien. Ne rytoj“, – tvirtina
pašnekovas.
Pašnekovai kalba apie paprastą, bet esminį suvokimą – gyvename istoriškai geriausią Lietuvos
laikotarpį, ir jį patys galime išsaugoti arba prarasti. „Valstybę kuria ir saugo ne vien kariuomenė
ar kito saugumo institucijos, o visi jos žmonės, piliečiai, patriotai. Kiekvienas, kuris nebijo
kalbėti, nebijo veikti, nebijo būti pavyzdžiu savo aplinkoje. Ir kiekvienas, kuris supranta, kad
demokratija ir laisvė nėra duotybė – jos yra atsakomybė“, – priduria Alkas Paltarokas.
Visi kartu vyrai pabrėžia: šiandien labiausiai reikalinga ne laukimas, kad už tave kažkas viską
padarys ar abejingumas ir baimės, o aiški valia, kovoti ir ginti savo valstybę.
