Daugelyje šalių atliekami seroepidemiologiniai tyrimai, nustatantys antikūnus prieš SARS-CoV-2, – taip siekiama įvertinti šia infekcija persirgusių žmonių skaičių populiacijoje. Tokie tyrimai netrukus bus pradėti ir Lietuvoje. Tačiau svarbu žinoti, ar antikūnai susidaro ir tais atvejais, kai žmogus nejautė jokių infekcijos simptomų arba tie simptomai buvo beveik nepastebimi. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė pasakoja apie besimptomių asmenų kraujo tyrimus, atliktus vienoje Nemenčinės įmonėje.
Kodėl nusprendėte atlikti besimptomių asmenų kraujo tyrimus?
Anksčiau tyrėme COVID-19 persirgusius asmenis ir nustatėme, kad daugumos jų kraujyje aptinkami antikūnai prieš virusą. Tačiau toje anksčiau tirtoje grupėje nebuvo besimptomių arba labai lengva infekcijos forma sirgusių asmenų, todėl neturėjome atsakymo į klausimą, ar besimptomės infekcijos metu atsiranda antikūnų. O tai labai svarbu žinoti rengiantis atlikti populiacinį serologinį tyrimą, kuris turėtų parodyti infekcijos mastą. Tikėtina, kad dalis populiacijos persirgo koronaviruso infekcija to nejausdami, o molekuliniai tyrimai juk ne visiems buvo atlikti. Mokslinėje literatūroje irgi neradome atsakymo į klausimą, ar besimptomės infekcijos atveju susidaro antikūnai prieš virusą. Tokių duomenų paskelbta nedaug ir jie labai prieštaringi. Kai kurie tyrimai rodo, kad tik penktadalis persirgusiųjų besimptome infekcija turi antikūnų. Jei tai tiesa, populiacijos serologinis tyrimas būtų labai netikslus.
Ar serologinis tyrimas gali pakeisti molekulinį viruso tyrimą?
Ne, tai skirtingi tyrimai. Molekulinis tyrimas parodo dabar esančią koronaviruso infekciją, o serologinis tyrimas parodo, ar kraujyje atsirado antikūnų. Virusas gali išnykti iš nosiaryklės po savaitės ar dviejų, o susidarę antikūnai kraujyje gali išlikti ilgesnį laiką. Kol kas niekas nežino, kaip ilgai tuos antikūnus galima aptikti, bet panašu, kad bent jau porą mėnesių jie išlieka, – tai rodo ir mūsų atlikti tyrimai.
Kodėl savo tyrimui pasirinkote Nemenčinę?
Prieš 2 mėnesius Nemenčinės įmonėje buvo SARS-CoV-2 infekcijos protrūkis ir dauguma darbuotojų buvo ištirti molekuliniu (PGR) metodu. Taigi buvo tiksliai žinoma, kurie žmonės turėjo virusą, kurie ne. Todėl galėjome palyginti jų serologinio tyrimo rezultatus. Tiek įmonės vadovybė, tiek patys darbuotojai geranoriškai sutiko dalyvauti mūsų tyrime, tai nebuvo privaloma. Manau, žmonėms ir patiems buvo įdomu sužinoti, ar jie turi antikūnų.
Ką parodė šis tyrimas ir ar jo rezultatai jus nustebino?
Taip, iš dalies nustebino gerąja prasme – paaiškėjo, kad dauguma besimptomių ir labai lengva infekcijos forma persirgusių asmenų turi antikūnų. Mes labai griežtai suskirstėme, kas neturėjo jokių simptomų, kas turėjo labai lengvus, vos pastebimus simptomus, kas sirgo sunkesne ligos forma ar net gydėsi ligoninėje.
Iš 50 asmenų, kuriuos ištyrėme, pusė persirgo labai lengvai – nejautė jokių simptomų arba jautė labai lengvus simptomus, tokius kaip trumpalaikis uoslės praradimas arba trumpalaikis galvos skausmas, arba trumpalaikis nuovargis. Vienas iš tyrimo dalyvių sakė: „Jei nebūčiau žinojęs, kad turiu tą virusą, tai nė nebūčiau pajautęs simptomų.“ Nustatėme, kad 9 iš 12 besimptomių asmenų turėjo antikūnų prieš virusą, o tie, kurie jautė labai silpnus simptomus (tokių buvo 13), visi turėjo antikūnų. Visi persirgusieji sunkia ar vidutinio sunkumo ligos forma taip pat turėjo antikūnų.
Ar planuojate pratęsti šį tyrimą?
Būtų įdomu ištirti, kiek laiko išlieka antikūnai, ar persirgusieji jų turės po 2–3 mėnesių. Jeigu tik bus galimybė, atliksime tokį tyrimą. COVID-19 pandemija trunka tik kelis mėnesius, todėl duomenų apie ilgalaikį imunitetą labai trūksta.